Galia ir jėga

<...> Jėga visada prieš ką nors juda, su kuo nors kovoja, o galia visada lieka rami, ji nekovoja su niekuo. Jėga iš prigimties yra netobula, todėl nuolatos turi būti maitinama energija. Galia yra tobula pati savaime, tad nieko iš išorės jai nereikia. Ji nieko nereikalauja, neturi jokių poreikių. Kadangi jėgos apetitas nepasotinamas, ji nuolat vartoja. Galia priešingai- duoda, teikia ir palaiko. Galia skleidžia gyvenimo energiją. O jėga šiuos dalykus atima. Galia yra susijusi su atjauta ir pozityvia jausena. Jėga susijusi su kritika, smerkimu ir neigiamais jausmais <...>

<...> Gandis ne tik parklupdė ant kelių Britanijos imperiją, jis iš esmės padarė galą ištisus tūkstantmečius trukusiai kolonializmo dramai. Jam tai pavyko todėl,kad tvirtai tikėjo, jog kiekvienas žmogus turi teisę būti laisvas ir pats lemti savo likimą. Gandis skelbė,kad žmogui teisės nėra suteikiamos jokios žemiškos valdžios, o yra neatsiejamos nuo paties žmogaus prigimties.

Gandis rėmėsi tiktai GALIA, todėl savo šalininkams draudė bet kokį smurtą. Ir kadangi išreiškė visatinius principus <...>, jis sugebėjo suvienyti žmones. Kai žmonių valia taip suvienyta ir suderinta su visatiniais principais, ji yra neįveikiama. Kolonializmas <...> yra pagrįstas valdančios valstybės savanaudiškumu. O Gandis visam pasauliui parodė, kad altruizmo GALIA savanaudiškumo jėgą pranoksta. <...>

Knyga " Galia ir jėga". David R. Hawkins